Išvyka į Kauną

– Vaikai, pažiūrėkit, ar ketvirtadienį bus geras oras? – su šypsena veide paklausė chemijos mokytoja.

– 21 laipsnis, saulėta!

Rugsėjo 26 diena, susitinkame 07:45. Vos sulipus į autobusą, prasideda lietus. Nenustebinsiu – galbūt gero oro Lietuva rudenį ir neturi, bet štai medikų ar jaunųjų farmacininkų – beveik 60! Pajudame į muziejus Kaune. Natūraliai kyla klausimas – ar mokiniai per rugsėjo mėnesį jau taip pavargo sėdėti suoluose, o gal Kaune ką nors ėmė ir pradėjo dykai dalinti? Kas ten gali savo noru važiuoti?! Juk muziejai – dulkių saugyklos ir seniai mirusių žmonių portretai, o dar kai gidai apie viduramžių grindų plyteles pasakoja… Tokią etiketę visiems pasaulio muziejams lipdo bent vieną neįdomią patirtį turėję „kultūros aistruoliai”. Su tokiu požiūriu sunku kovoti, nieko juk nepadarysi, jei žmogaus kategoriškumas pro duris žengia pirmiau nei pats žmogus.

Na, o pirmosios durys, pro kurias su mielu noru žengė Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai, buvo storos, medinės Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus durys. Už jų – jauki, į senuosius laikus sugrąžinanti aplinka, tikri eksponatai, šiurpios istorijos ir išsamus gido pasakojimas. Vaistai, jų sudedamosios dalys, senovės vaistinių etiketas, stulbinantis interjeras, liaudies medicina ir dabar juokingai skambanti gydymo kačių taukais metodika. Ar žinojote, jog vaistinė dar prieš šimtą metų būdavo gražiausias pastatas visame miestelyje, o pritraukimo ir reklamos būdų vaistininkai prisigalvodavo įvairiausių, pavyzdžiui,  tokių kaip gazuotas limonadas vaikams ir didesnė vynų įvairovė suaugusiesiems? Turbūt nesuklysčiau sakydama, kad gimnazistams laiko pakako ir apie farmacijos raidą pasvajoti, ir iš nuostabos apatinį žandikaulį pravirą palaikyti.

Beje, kalbant apie žandikaulį – tokį daiktą galima buvo išvysti jau kitame, šiltai tą ketvirtadienio popietę duris mums atvėrusiame pastate – Anatomijos instituto muziejuje. Ši vieta – tarytum kažkas iš fantastikos skyrelio. Kitaip tariant, kiekvieno mediko svajonė. Norite pažiūrėti, kaip atrodo inkstas? O galbūt Jus domina žmogaus plaučiai? Kaip sakėte? Domina mumifikuotas žmogus? Žiūrėkite, kiek tik panorėję! Jei įdomu, pasukę į kairę galite žvilgtelėti, kaip atrodo negimę Siamo dvyniai ar kūdikis, motinos įsčiose vystęsis be smegenų. Patikėkite, šiame muziejuje žmogaus skeletas Jus sužavės mažiausiai, mat visos emocijos  paprasčiausiai jau bus išdalintos tyrinėjant kitus, tikrai labai įspūdingus ir neeilinius eksponatus.

Pamenate, prieš tai kalbėjau apie orus? Pamirškite. Kai žmonės į Kauną atvyksta vedami noro pažinti, miestas juos priima svetingai – debesys pasitraukia šalin ir įspįsta saulė. Na, o kuomet temperatūra tokia palanki likusiam kelių valandų laisvalaikiui, visai nesunku patikėti, kad oras mūsų vizito metu Kaunui tarytum kokią Hipokrato priesaiką buvo davęs…Tik buvo liūdna po tokios puikios kelionės grįžti namo – kitądien laukė mokykla. Matyt, tokia jau tų medikų ir jaunųjų farmacininkų dalia!

Nuoširdžiai ačiū lydėjusioms chemijos mokytojoms Ramunei ir Vilijai.

Martyna Vertelkaitė III f