Pirmokų kelionė į kalėdinę Vieną
Penktadienį, gruodžio 9 dieną, penktą valandą, kol kiti dar gulėjo šiltose lovytėse, nuo Mykolo Biržiškos gimnazijos pajudėjo melsvas autobusas su keturiasdešimt trimis I c ir I g klasių ekskursantais bei juos globojančiais mokytojais. Nors ryto būta ankstaus, melsvajame autobuse netilo šurmulys bei juokas, taigi, laikas lėkė be galo spėriai – rodos, net susiprasti nespėjome, o, žiū, visi jau draugiškai miname grįsta Brno senamiesčio gatve. Miesto širdis abejingų nepaliko – ausis ištempę klausėmės įtaigaus gidės pasakojimo apie didingą Brno praeitį, visus sužavėjo mugė. Į viešbutį grįžome kupini įspūdžių ir nuotaikingų prisiminimų. Tik pakirdę kitą rytą viešbutyje sukirtome sočius pusryčius ir mūsų autobusas pajudėjo Austrijos, o tiksliau – Melko link. Išsilaipinę mieste patraukėme į žymųjį baroko stiliaus benediktinų vienuolyną, vadinamą Melko abatija, su kuria mus supažindino vietinis gidas. Papildę žinių bagažą ėmėme riedėti pagrindinio kelionės tikslo, išsvajotosios Vienos link. Įvažiavus į karališkąjį miestą autobusas aidėte aidėjo nuo neslepiamos nuostabos bei susižavėjimo šūksnių! Paskanavę Vienos valgių ir prisipirkę įvairių niekučių, su gidės pagalba miestą apžiūrėjome iš arčiau ir nors, deja, Vienos kalėdinėje mugėje dėl pernelyg didelio žmonių skaičiaus pabuvome neilgai, į viešbutį Brno parvykome su gera nuotaika. Trečioji diena pastarosioms dviem neprilygo nė iš tolo, mat žinojome, jog kelionė greitai baigsis. Apsilankėme Olomouce, ir tada mus apniko slegiančios mintys, jog neilgai trukus pasieksime ir paskutinę stotelę. Tačiau tik nemanykite, kad išsiskyrėme nutįsusiais veidais – minorinę gaidą važiuojant tuoj išsklaidė traukiamos dainos bei smagūs pašnekesiai, kurie nesibaigė net ir tada, kai horizonte ėmė boluoti Vilniaus namų siluetai.
I g klasės mokinė Marija Malinauskaitė